Ar Baltijoje nuskęstų Vilniaus TV bokštas?

Klausykitės šio teksto:

Ar Baltijos jūra gili? Dauguma tikriausiai atsakytų „taip“. Giliausia Baltijos vieta, vadinama Landsorto įduba, siekia 459 m. Tokiose gelmėse lengvai nuskęstų Vilniaus TV bokštas, kurio aukštis – 326,5 m. Tačiau Atlanto vandenyne, kuriam Baltija priklauso, dar ne tokių gelmių yra. Pavyzdžiui, Puerto Riko įduba siekia 8 742 m. Tad joje būtų galima vieną ant kito sustatyti net 26 TV bokštų, o viršūnė liktų kyšoti virš vandens.

Baltija vadinama vidine jūra, nes yra įsiterpusi į Europos žemyną. Su Atlanto vandenynu ją sieja sąsiauriai – vandens ruožai tarp žemynų ar salų. Jūros plotas – 412 500 kvadratinių kilometrų. Ar tai daug? Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Baltijos plotas 6 kartus didesnis už Lietuvos, bet mažesnis už Švedijos plotą. 

Jūros krantų ilgis siekia 7 080 km. Lietuvos krantas driekiasi 90,66 km, iš kurių šiek tiek daugiau nei 51 km tenka Kuršių nerijai. Šis pusiasalis nuo jūros atskiria Kuršių marias – Baltijos jūros įlanką Lietuvos teritorijoje. Baltijoje tokių įlankų yra ir daugiau: šiaurėje – Botnijos ir Suomių, o šiek tiek arčiau mūsų plyti Rygos įlanka, šalia kurios įsikūrusi Latvijos sostinė. 

Baltijos jūroje yra net 6 500 salų. Vargu ar kas atspės, kaip vadinasi didžiausia jų. Tai Zelandija, kurioje įsikūrusi Danijos sostinė Kopenhaga. Antroji pagal dydį – Gotlandas. Ji priklauso Švedijai ir yra beveik pačiame jūros viduryje. O trečioji – Sarema – priklauso Estijai.

Gana sausų faktų. Daug įdomiau, kas slypi Baltijos gelmėse. Lietuvai priklausančiuose vandenyse aptinkama 31 rūšis žuvų. Kuri iš jų populiariausia? Daug kas mano, kad silkė, nes Baltija turėtų būti labai sūri. Bet ne visai taip. 

Į Baltiją druskingas vanduo iš Atlanto vandenyno atkeliauja sąsiauriais, kurie vadinami jūros plaučiais. Tačiau vandenyną su jūra jungiantys sąsiauriai nėra platūs. Daugiau vandens į Baltiją patenka iš upių, todėl jūros vanduo nėra labai sūrus. Tad vandens gyvūnija ne itin gausi: sūraus vandens jūrų gyvūnams Baltijos vanduo per gėlas, o gėlo vandens gyvūnams – per sūrus.

Daugiausia Baltijoje sugaunama bretlingių, iš kurių gaminami šprotai. Dar gaudomos strimelės, menkės. „Žymiausia“ valgoma Baltijos jūros žuvis – stinta. Žiemos pabaigoje, kai stintos patraukia neršti į Kuršių marias, Klaipėdos sąsiaurio pakrantės būna nusėtos žvejų. Kartais žvejai ar poilsiautojai Baltijos pakrantėse sutinka ir didesnių gyvūnų. Pavyzdžiui, ruonių. Stambiausias yra ilgasnukis ruonis, dar vadinamas pilkuoju. Kiek smulkesnis – žieduotasis ruonis. Baltijoje gyvena ir delfino bei banginio giminaitė jūrų kiaulė.

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kad greitai jūrų paviršiuje plūduriuos milžiniškos šiukšlių salos, o gelmėse liks tik nuskendę laivai. Dėl neatsakingos žemės ūkio veiklos (laukų tręšimo, gyvūnų fermų ir pan.) į Baltiją upėmis patenka daugybė teršalų.  Kadangi sąsiauriai siauri, teršalai jūroje išlieka ilgai. Dar viena ekologinė problema – po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų daugybė Baltijos pakrantėse įsikūrusių valstybių savo cheminių ginklų atsargas dėjo į konteinerius ir skandino jūroje. Ekologai nerimauja, kas nutiks, kai konteineriai suirs ir chemikalai pasklis vandenyje.

Kol valstybės ieško būdų, kaip išspręsti gresiančią ekologinę katastrofą, prie Baltijos gerovės galime prisidėti ir mes. Kiekvienas paplūdimyje rastas ir į plastikui skirtą konteinerį įdėtas maišelis ar gaiviųjų gėrimų butelis išgelbsti paukščio, jūros gyvio gyvybę. Daug jūrų gyventojų žūsta įsipainioję į vandenyje plūduriuojančių šiukšlių sankaupas arba prariję mažesnių šiukšlių gabalėlių – plastikas užstringa skrandyje, teršalai užnuodija paukščių, gyvūnų ir žuvų, kurias valgome, organizmus.