Fania Lewando – žydų vegetarizmo pradininkė iš Vilniaus

Šiandien beveik kiekvieno aplinkoje yra bent vienas mėsos nevalgantis vegetaras ar veganas, atsisakantis visų gyvulinės kilmės produktų (pieno, sviesto ir kt.). Kitaip tariant, dauguma sutinka, kad daržovės ir vaisiai – sveikiau nei mėsa. Tačiau taip buvo ne visada. Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje mėsos nevalgymas daug kam kėlė nuostabą. Lietuviai ilgą laiką vertėsi gyvulininkyste, seniausias Lietuvos teritorijoje veistas naminis gyvūnas yra kiaulė, o kiauliena – pagrindinis lietuvių tradicinių patiekalų elementas. Mėsiški valgiai sieti su šventėmis, sotumu, prabanga, o daržovių patiekalai –  su skurdu, gedulu ir kasdieniu maistu.

Todėl nedaug kas žino, kad Vilniuje gyveno vegetarizmo pradininkė Fania Lewando (1887 ̶1941). Pirmos Europoje vegetariškų receptų knygos jidiš (žydų) kalba autorė augalinės mitybos svarbą suvokė gerokai anksčiau, nei išpopuliarėjo vegetarizmo ir veganizmo idėjos. Moteris gimė dabartinės Lenkijos teritorijoje, bet XX a. 2-ajame dešimtmetyje persikėlė į Vilnių. Centrinėje miesto dalyje, Vokiečių gatvėje, F. Lewando įkūrė košerinio vegetariško maisto restoraną „Dieto-Jarska Jadlodajnia“ (Dietiška-vegetariška valgykla). Šalia veikė ir košerinio maisto gaminimo mokykla, kuriai F. Lewando vadovavo: košeriniu maistu vadinamas maistas, paruoštas pagal Toros nurodymus (Torą sudaro pirmosios penkios Senojo Testamento knygos). Religingi žydai gali valgyti tik košerinį maistą – visas kitas laikomas „nešvariu“. 

F. Lewando restoranas buvo garsus ne tik Vilniuje, bet ir už jo ribų, jame lankėsi pasaulinės įžymybės. Pavyzdžiui, dailininkas Marcas Chagallas (1887–1985) restorano atsiliepimų knygoje parašė, kad virtuvė „buvo puiki“. Pasaulinės sėkmės sulaukė 1938 m. išleista F. Lewando vegetarinių patiekalų knyga – ja prekiauta Rytų Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir net JAV. Deja, receptų knyga, kaip ir dauguma žydiškų knygų, buvo uždrausta Europoje įsivyravus fašizmui. 

Kaip ir daugelio litvakais vadinamų lietuvos žydų, F. Lewando šeimos likimas tragiškas. Dar neprasidėjus Antrajam pasauliniam karui, moteris su vyru bandė emigruoti į JAV, bet negavo leidimo ir liko Vilniuje. 1941 m., bandydami bėgti nuo nacių, sutuoktiniai pakliuvo į Sovietų armijos rankas. Tolesnis jų likimas nežinomas. F. Lewando atminti Vokiečių g. 14, kur veikė jos restoranas, pastatytas Atminimo akmuo. 

Tačiau geriausiai F. Lewando atminimą saugo jos vegetariškų receptų knyga, išlikusi per Antrojo pasaulinio karo negandas. Joje galima rasti ir tradicinių žydų patiekalų, tokių kaip kugelis, blynai, kompotas, barščiai, ir vegetariškų iš mėsos gaminamų patiekalų versijų – čolento, vėdarų, šnicelio receptų. Daugumą valgių pasigaminti labai paprasta.

Skanaus ir sveiko šnicelio (maltinio) iš žiedinio kopūsto receptas:

Vienos šnicelis iš žiedinio kopūsto

Susmulkinkite 1 mažą virtą žiedinį kopūstą ir sumaišykite su 1 dideliu kiaušiniu, 1 šaukštu džiūvėsėlių ir žiupsneliu druskos. Keptuvėje išlydykite ¼ puodelio sviesto, sukrėskite masę ir kepkite iš abiejų pusių, kol pradės skrusti. Patiekite ant viršaus uždėję keptą kiaušinį, su keptomis šviežiomis bulvėmis ir morkų apkepu.