Kapotos lazdelės ir kiti lietuviški pinigai

Šiandien grynaisiais pinigais (banknotais, monetomis) atsiskaitome vis rečiau – banko kortelės daug patogesnės. Tačiau net negalėdami pinigų pačiupinėti, žinome, kiek jų turime savo sąskaitoje. Šiuo metu lietuviai skaičiuoja eurus. Tiesa, euras nėra lietuviškas pinigas – tai bendra Europos Sąjungos, kurią sudaro dvidešimt septynios Europos valstybės, valiuta. Euras Lietuvoje įvestas 2015 m., o iki tol naudoti įvairūs lietuviški ir svetimų šalių pinigai. Pinigai, kaip ir vėliava, simbolizuoja valstybės vertybes, todėl, pasikeitus valdžiai šalyje, dažniausiai keičiasi ir valstybinė valiuta, arba tiesiog pinigai.

Pirmosios lietuviškos monetos pradėtos kaldinti XIV a. Iki tol kaip pinigai naudotos sidabro lazdelės. Jos vadintos kapomis, nes jei prekė ar paslauga kainuodavo mažiau nei kapa, lazdelę kapodavo į smulkesnius gabalėlius. Šiandien norėdami patikrinti, ar pinigas tikras, nepadirbtas, ieškome vandens ženklų. O kapas tikrindavo pagal tai, ar pakanka lazdelėje sidabro: apžiūrėdavo spalvą, dantimis patikrindavo metalo kietumą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) kapos naudotos iki Vytauto valdymo pabaigos (1430 m.). Kapos buvo labai patikimas, stambiai tarptautinei prekybai tinkantis pinigas, todėl paplito ir šalyse kaimynėse. Šiuos pinigus naudojo net lietuvių priešai kryžiuočiai!

Nors buvo patikimos, kapos netiko smulkiajai prekybai: atsiskaitant už kasdienes prekes ar paslaugas, pavyzdžiui, perkant vištą, kapą reikdavo susmulkinti į itin mažus gabalėlius, o tai buvo itin nepatogu. Todėl kaip kasdieniai pinigai XVI–XVII a. LDK naudoti čekų, arba Prahos, grašiai – 60 grašių sudarė vieną lietuvišką kapą. Pirmosios lietuviškos monetos, vadintos sidabro pinigėliais, arba denarais, buvo dar smulkesnis pinigas – 1 grašį sudarė 10 pinigėlių. 

XIX a. pabaiga ir XX a. pirma pusė Lietuvai buvo itin sunkus metas: šalį okupavo carinė Rusija, vėliau – Vokietija, tuomet Sovietų Sąjunga, nacistinė Vokietija ir galiausiai vėl sovietai. Šiuo periodu Lietuvoje pinigai keitėsi pagal tai, kuri šalis buvo Lietuvą okupavusi. 

Kai 1918 m. atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, lietuviškus pinigus nuspręsta susigrąžinti. Ilgai nesutarta, kaip naujieji pinigai turėtų vadintis. Tarp galimų pavadinimų buvo nemažai keistai skambančių variantų: muštinis, auksinas, muštas, doleris, kaltas, kirptukas, lietas. Lito pavadinimą pasiūlė Seimo Ekonominės komisijos sekretorius Vaclovas Vaidotas. Šiam variantui pinigų klausimą svarstęs Steigiamasis Seimas vienbalsiai pritarė. Nacionaline Lietuvos valiuta litas paskelbtas 1922 m. spalio 1 d. Tiesa, litais lietuviai už prekes ir paslaugas atsiskaitinėjo neilgai: kai 1940 m. sovietinė Rusija okupavo Lietuvą, buvo įvesti sovietiniai rubliai. 

Lietuvos nepriklausomybė atkurta 1990 m. Įsteigtas Lietuvos bankas, nuspręsta susigrąžinti savus pinigus. Šis procesas vyko palaipsniui. 1991 m. šalia rublio išleisti vadinamieji talonai – laikini pinigai, papuošti žvėrių ir paukščių atvaizdais. Vienas talonas buvo vertas vieno rublio. 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litų banknotai, monetos ir centų monetos. Litai Lietuvoje naudoti iki 2015 m. – tuomet juos pakeitė eurai.