Karaimai Lietuvoje: kenesos, karaizmas, kibinai
> ATGAL Į 100 PASAKOJIMŲKaraimai yra viena seniausių ir viena mažiausių Lietuvos religinių bendruomenių. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, karaimų Lietuvoje buvo tik apie 250. Palyginkite: vidutinio dydžio Lietuvos vidurinėje mokykloje mokosi apie 600 mokinių. Taigi visi Lietuvos karaimai neužpildytų net pusės mokyklos!
Karaimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje taikiai gyveno įvairios tautos ir religinės bendruomenės, apsistojo XIV a. 1397 m. Vytautas Didysis po žygio į Aukso ordos stepes (Aukso orda – pusiau klajoklių mongolų valstybė) pakvietė beveik keturis šimtus karaimų šeimų ir jas apgyvendino Trakuose. Kodėl Vytautas nusprendė, kad LDK reikia karaimų? Manoma, jog susižavėjo jų karybos įgūdžiais ir kvietė tam, kad padėtų gintis nuo priešų. Trakuose ir dabar veikia daug restoranų ir kavinių, kuriose galima paskanauti tradicinio karaimų patiekalo kibino – sluoksniuotos ar mielinės tešlos pyragėlio su kapota aviena.
Karaimai išpažįsta karaizmą – tai religija, atsiradusi iš judaizmo Mesopotamijoje (dabartinio Irako teritorija). Vienintelis karaizmo išpažinėjų šventraštis yra Senasis Testamentas. Tiesa, šiandien karaimais save laiko ne tik karaizmą išpažįstantys, bet ir etniškai – pagal kilmę – giminingi asmenys. Pavyzdžiui, Lietuvos karaimus vienija religija, etninė priklausomybė ir kalba – karaimų kalba priklauso vakarų tiurkų kalbų pogrupiui.
Karaimų maldos namai vadinami kenesomis. Dažniausiai kenesos nedidelės, kvadratinės formos, vieno arba dviejų aukštų, kartais turi bokštelį. Sienos ir lubos dekoruojamos augaliniais arba abstrakčiais ornamentais, nes žmones ir gyvūnus vaizduoti draudžiama. Langai puošiami vitražais. Kenesose būna kelios pamaldų salės, altorius. Vyrai ir moterys meldžiasi atskirose patalpose. Apeigas atlieka dvasininkas, vadinamas hazzan. Kadangi karaimai – nedidelė bendruomenė, tai ir kenesų nedaug: visame pasaulyje jų yra buvę apie 30. Lietuvoje stovi dvi – viena Trakuose, kita Vilniuje. Abiejose vyksta pamaldos, abi yra valstybės saugomi architektūros objektai.
Pirmoji XV a. Trakuose pastatyta kenesa neišliko, bet jos vietoje 1825 m. pastatyta dabartinė Trakų kenesa. Jai būdingos tradicinės lietuvių liaudies architektūros ypatybės: tai nedidelis stačiakampio formos medinis pastatas tinkuotomis sienomis. Išskirtinė interjero detalė – mėlynai dažytos aštuoniabriaunio kupolo formos lubos. Architektūriškai įdomesnė antroji Lietuvos kenesa, esanti Vilniuje, Žvėryne. Rytietiško, arba maurų, stiliaus pastatas atrodo gana egzotiškai: langus ir nišą gaubia smailėjančios arkos, daug puošybos elementų, svogūno formos kupolas. Sovietų okupacijos metais ši kenesa, kaip ir kiti maldos namai, buvo naudojama pačioms įvairiausioms reikmėms: joje veikė įmonės, vykdavo šokiai, vėliau įsteigtas geodezijos tarnybos archyvas, o antrame aukšte gyveno žmonės. Karaimų religinei bendruomenei Žvėryno kenesa grąžinta 1989 m., atšventinta 1993 m.