Kas bendra tarp vėliavos ir mirusiųjų vėlių?

Klausykitės šio teksto:

Vėliava yra vienas svarbiausių valstybės simbolių. Vėliavos spalvos, jų išsidėstymas ir vaizduojami objektai nurodo valstybės vertybes. Manoma, kad pirmosios vėliavos naudotos viduramžiais karo lauke. Tikėtasi, kad vėliava veiks kaip magiška apsaugos priemonė – gelbės karius nuo žūties, atneš pergalę. Su šiuo tikėjimu gali būti susijęs ir lietuviškas žodis „vėliava“, kilęs iš žodžio „vėlė“, arba mirusiojo dvasia. Kitaip tariant, lietuviai į karą žygiuodavo su vėliava, savyje sutelkusia protėvių vėles ir taip užtikrinusia jų palaikymą. Palaikymo arba tiesiog priminimo, kad kiekvienas valstybės pilietis nematomais saitais susijęs su kitais, už kitus atsakingas, šiandien prireikia ne tik kare. Todėl vėliavos plevėsuoja mitinguose, sporto renginiuose, tarptautiniuose susitikimuose, švenčiant valstybines šventes ar tiesiog reiškiant pasididžiavimą savo šalimi. 

Pagrindinė Lietuvos vėliava susideda iš trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos. Ši vėliava nėra labai sena – sukurta XX a. pradžioje. Kodėl pasirinktos būtent šios spalvos? Vėliavos kūrėjai išrinko spalvas, dažniausiai aptinkamas lietuvių tautiniuose drabužiuose. Taigi primenančias mums protėvius. Ištyrus įvairiuose Lietuvos regionuose dėvėtus tautinius kostiumus nuspręsta, kad dažniausiai juose naudota žalia ir raudona spalvos. Vis dėlto už vėliavos sukūrimą atsakingi komisija, kurią sudarė mokslininkas Jonas Basanavičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir muziejininkas Tadas Daugirdas, nusprendė, kad žalios ir raudonos spalvos vėliava bus per niūri. Todėl nuspręsta pridėti ir geltoną spalvą. Kiekviena spalva turi simbolinę reikšmę: geltona primena saulę, šviesą, gerovę; žalia – gamtą, laisvę, viltį; raudona – žemę, drąsą ir už tėvynę pralietą kraują. Pirmąsyk trispalvė iškelta 1918 m. lapkričio 11 d. 

Trispalvė nėra vienintelė Lietuvos vėliava. Pati seniausia Lietuvos vėliava yra raudonos spalvos. Joje vaizduojamas baltas raitelis, vadinamas Vyčiu, ir Gediminaičių stulpai. Ši vėliava pirmą kartą paminėta XV a., o naudota galbūt ir anksčiau. Iš pradžių ji simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį, vėliau – visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Kai Lietuvą okupavo sovietai, trispalvė buvo uždrausta. Ją pakeitė LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos) vėliava. Iš pradžių ji buvo raudonos spalvos su kūju ir pjautuvu kampe, paskui – raudona, balta ir žalia su kūju ir pjautuvu. Sovietiniais laikais iškelti trispalvę buvo pavojinga, bet žmonės vis tiek ją keldavo slapta. Trispalvė buvo pasipriešinimo, kovos su okupantais ženklas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. trispalvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kaip valstybės vėliava. 

Be trispalvės ir istorinės vėliavos, dar yra prezidento vėliava. Ji – purpurinės spalvos, centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, kurį iš dešinės laiko baltas grifas, o iš kairės – baltas vienaragis.

Lietuvos valstybės vėliava nuolat plevėsuoja prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros pastatų, diplomatinių atstovybių. Vėliavą būtina iškelti per valstybines šventes – to neatlikus, gresia piniginė bauda. Dar griežčiau baudžiami tie, kurie vėliavą išniekina. Per iškilmes keliant valstybės vėliavą visi atsistoja – taip pagerbiami dėl savo šalies kentėję ir pasiaukojamai žuvę žmonės.