Kodėl juda kopos Kuršių nerijoje?

> ATGAL Į 100 PASAKOJIMŲ

Klausykitės šio teksto:

Kuršių nerija yra 98 km ilgio smėlio pusiasalis, skiriantis Baltijos jūrą nuo Kuršių marių – į sausumą įsiterpusios Baltijos jūros įlankos. Neriją beveik po lygiai dalijasi Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija – Lietuvai priklauso 52 km pusiasalio. Iš Klaipėdos į Kuršių neriją galima patekti keltu.

Kaip šio pusiasalio pavadinime atsirado kuršiai? Kuršas yra vakarinė Latvijos dalis. XVII a. per karus su švedais iš Kuršo į neriją plūstelėjo daug pabėgėlių, kuriuos vietiniai vadino kuršininkais. Jie atsigabeno dalykus, laikomus Kuršių nerijos kultūriniu paveldu – laivus kurėnus (dvistiebes burines plokščiadugnes valtis) ir vėtrunges. Be to, kuršininkai vietos gyventojus išmokė medžioti varnas. Nerijoje gyvenimas buvo skurdus, todėl, jei nepavykdavo pagauti pakankamai žuvų, maistui gaudydavo ir varnas – paukščių mėsą suvalgydavo, o jų  plunksnomis kimšdavo pagalves, čiužinius.

Kaip atsirado Kuršių nerijos pusiasalis? Padavimas pasakoja, kad milžinė Neringa prijuostėje prinešė smėlio ir supylė ilgą pylimą, kad jos mylimo žvejo valties neblaškytų jūros bangos ir vėjai. Mokslininkų nuomonė, žinoma, kitokia. Pasak jų, Kuršių nerija susiformavo prieš maždaug 6 tūkst. metų iš pusiasalio, kuris baigėsi ties dabartine Nida, ir kelių šalia esančių salų. 

Prieš 4–5 tūkst. metų Nerija apaugo žole, krūmais, o vėliau ir mišku. Tačiau žemdirbystė, gyvulių ganymas, gaisrai juos nuolat niokojo. Prie miškų nykimo prisidėjo ir XVIII a. vykęs Septynerių metų karas, kai Neriją užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė miškus kirto savo reikmėms. Medžių šaknys sulaikydavo vėjo pustomą smėlį, todėl išnykus miškams kopos vėl pradėjo judėti. XIX a. pradžioje visa Kuršių nerija, išskyrus nedidelius plotus, virto smėlio dykyne. Nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio užpustyta net 14 kaimų. Tiesa, kaimus užpustydavo ne pernakt, o iš lėto, per porą metų. Todėl gyventojai spėdavo išsikelti su daiktais ir gyvuliais. Kartais į kitą vietą perkeldavo net lengvai išardomus medinius pastatus. 

Kovojant su kopų slinkimu, nerijoje sodinamos pušys. Pirmasis ties Nida pušis sodinti XIX a. pradėjo vietos pašto tarnautojas Davidas Gottliebas Kuwertas su sūnumi Georgu Davidu. 

Kuršių nerijos gamta, ramiai tyvuliuojančių marių vaizdas ir slenkančios dykynę primenančios kopos traukia ne tik turistus. Čia gyveno vokiečių rašytojas Thomas Mannas, kuriam priklausiusiame name Nidoje įsikūręs muziejus. Lankėsi ir prancūzų filosofas Jeanas Paulas Sartre’as – Nidos kopose jam pastatyta skulptūra. Dėl savo unikalios gamtos Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.