Kur dingo Memelburgo pilis?

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė gyvavo XIII–XVIII a. Net du šimtus metų ji kariavo su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais, kurie vėliau susijungė į Livonijos ordiną. Susijungusio ordino žemes skyrė Žemaitija, todėl ordinas ilgai ir nesėkmingai bandė ją užkariauti. Šiam tikslui dabartinėje Klaipėdos teritorijoje, kuri tuo metu irgi priklausė ordinui,  1252 m. magistras Eberhardas von Seyne įkūrė Memelburgo pilį. Nors beveik visiškai sugriauta, šiuo metu tai vienintelė Lietuvos teritorijoje esanti ordino pilis.

Kodėl pilis pavadinta Memelburgo vardu, o prie jos įsikūręs ir vėliau Klaipėda perkrikštytas miestas – Memeliu? „Memel“ vokiečiai vadino Nemuno upę, o Kuršių marias laikė tiesiog didžiule Nemuno delta – išplatėjimu prieš upei įtekant į Baltijos jūrą. Taigi miestą ir pilį pavadino pagal vokišką Nemuno vardą. 

Pirmoji Memelburgo pilis buvo medinė, sutvirtinta pylimais. Praėjus vos metams nuo pastatymo, pilį užpuolė sembai (prūsų gentis, gyvenusi Sembos pusiasalyje) ir žemaičiai – ją gerokai nuniokojo, nors užimti neįstengė. Žemaičiai norėjo pilį sunaikinti, nes nerimavo, kad Livonijos ordinas pradės skverbtis į jų žemes, o sembai bijojo, kad ordinas trukdys prekiauti Baltijos jūros pakrantėse. Pilis buvo atstatyta, bet šįkart vietoj lengvai degančios medienos pasirinktas mūras.

Ordinas tikėjosi, kad aplink pilį išaugs Memelburgo miestas, savo galia prilygsiantis tokiems uostamiesčiams kaip Ryga ar Dancigas. Bet taip neįvyko. Mūrinė pilis ir prie jos besikuriantis miestas buvo nuolat puldinėjami. 1379 m. po žemaičių antpuolio pilis ir miestas sudegė, o viską atstatyti ilgai užtruko.

Ordinui žlugus ir susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, 1529 m. pilis buvo dar kartą perstatyta. Vėl tikėtasi, kad Klaipėda pervadinta pilis taps stipriausia ir moderniausia Prūsijos tvirtove. Virš pilies iškilo septynių aukštų bokštas, kuriame įrengti kambariai kunigaikščiui. Pati pilis dabar buvo trijų aukštų, todėl išsiskyrė tarp žemų miesto pastatų. 

Deja, pilis ir vėl nepateisino statytojų lūkesčių. Nors ilgą laiką ji užtikrino jūrų kelio iš Karaliaučiaus į Rygą saugumą, buvo dažnai puldinėjama švedų, o po Septynerių metų karo (1756–1763), kai Klaipėdos miestą ir pilį užėmė Rusija, liko nusiaubta ir apleista. Pamažu statinys pradėtas ardyti, pilies akmenys ir plytos pardavinėti kaip statybinės medžiagos. 1872–1874 m. nugriauti paskutiniai pilies mūrai. Todėl kai po 1923 m. sukilimo Klaipėda pagaliau buvo prijungta prie Lietuvos, pilies užimti nebereikėjo – ji buvo beveik visiškai sugriauta.

Šiandien iš Memelburgo, arba Klaipėdos, pilies likusios tik bastėjos ir rūsiai. Juose įsikūrė Mažosios Lietuvos muziejaus filialai: Klaipėdos pilies muziejus ir „Muziejus 39/45“, pasakojantis apie Klaipėdos likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Tiesa, planuojama Klaipėdos pilį atstatyti, bet ne tiksliai tokią, kokia buvo XVIII a. Norima atkurti pastato išorines formas, bet pritaikyti jį visai kitoms – turistinėms ir miesto reprezentacinėms – reikmėms.