Lietuvių mokslininkų kūriniai: raketos, lazeriai, „genų žirklės“ ir kosminiai palydovai

Klausykitės šio teksto:

Lietuva nėra labai turtinga šalis, todėl į mokslo tyrimus negali investuoti milijoninių sumų. Tačiau mokslininkai iš Lietuvos sugebėjo pasiekti neįtikėtinų aukštumų. Iš Lietuvos kilęs raketos išradėjas, o šiandien šalis garsėja lazeriais – elektriniais prietaisais, skleidžiančiais šviesą plonu srautu. Lazeriai gali būti naudojami įvairiausiose srityse: gydant ligas, naikinant branduolines atliekas, pjaustant metalą ir net vertinant maisto šviežumą. 

Pirmasis pasaulinio garso mokslininkas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės yra Kazimieras Semenavičius (kartais Simonavičius). Šis bajoras buvo karininkas, artilerijos inžinierius ir raketų išradėjas. 1650 m. jis išleido knygą „Didysis artilerijos menas“. Joje pirmą kartą pasaulyje aprašyta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teorija, pateikti brėžiniai.  

Lazerių mokslo pradininku Lietuvoje laikomas profesorius Algis Petras Piskarskas. Nors šiandien lietuviai lazerių mokslininkai vertinami visame pasaulyje, pradžia buvo sudėtinga: kol Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, jie negalėjo keliauti po pasaulį, pranešti apie savo pasiekimus užsienio kolegoms. Situacija pasikeitė atgavus nepriklausomybę – dabar lietuviai dėsto įvairių šalių universitetuose, dirba pasaulinės reikšmės tarptautiniuose projektuose. Lazerių tyrėjo A. Piskarsko vadovaujamos mokslinės grupės darbais remiasi ir 2018 m. Nobelio premijos laureatai Gérard’as Mourou ir Donna Strickland. G. Mourou teigimu, profesorius A. Piskarskas pats vertas Nobelio premijos. 

2019 m. Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta lazerinė sistema SYLOS. Ji yra viena galingiausių pasaulyje – SYLOS sukuria didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus, naudojamus tiriant elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Be to, šis lazeris gali naikinti kenksmingas branduolines atliekas. 

Svarbių atradimų lietuviai padarė biochemijoje bei neurologijoje, tyrinėjančiose procesus gyvuose organizmuose. Biochemikas Virginijus Šikšnys su kolegomis sukūrė „genų žirkles“. Tai žmogaus genomo, atsakingo už paveldimumą, „taisymo“ technologija, leidžianti „iškirpti“ ligas sukeliančias genų klaidas. „Genų žirkles“ galima naudoti ir kuriant naujas augalų veisles ir mikroorganizmus, kurie padėtų mums apsirūpinti energijos šaltiniais. Pasaulinio garso neuromokslininkė Urtė Neniškytė tiria neuronų ir imuninių ląstelių sąveiką smegenyse. Jos atradimai padės gydyti Alzheimerio ligą, dėl kurios žmonės pamažu netenka atminties.  

Lietuviai yra ir talentingi visatos tyrinėtojai. Astrofizikas Jonas Žmuidzinas 2011 m. paskirtas NASA – Amerikoje esančio kosmoso tyrimų centro – reaktyvinio judėjimo laboratorijos vyriausiuoju technologu. Galima sakyti, kad ir pati Lietuva yra kosminė valstybė: 2014 m. į kosmosą išskrido pirmieji Lietuvoje kurti palydovai-kubiukai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSAT-1“.