Lietuvos popmuzikos karalienė Džordana

Klausykitės šio teksto:

Pasaulio popmuzikos karaliene šiandien vadinama dainininkė Madonna. Lietuva taip pat turi savo popkaralienę – tai XX a. devintajame dešimtmetyje karjerą pradėjusi dainininkė Džordana Butkutė. Atlikėjos populiarumą patvirtina posakis „Džordža net Afrikoje Džordža“. Tai, žinoma, hiperbolė – Dž. Butkutės šlovė nėra tokia didelė, Afrikoje vargu ar kas nors ją žino. Tačiau kiekvienas lietuvis moka bent kelias šios ryškios, energingos ir nuoširdžios atlikėjos dainų eilutes.

Dž. Butkutė populiari ne tik dėl savo dainų, bet ir dėl biografijos. Atlikėjos gyvenimas tuo pat metu primena ir Pelenės, ir Biblijoje aprašyto atgailaujančio sūnaus palaidūno (Džordanos atveju – dukros palaidūnės) istorijas. Biografija, kurioje būtų ir gailestį, ir pasipiktinimą keliančių nutikimų, popmuzikos atlikėjams itin svarbi. Gerbėjai nori ne tik klausytis lengvai įsimenamų dainų apie atpažįstamus, „savus“ dalykus, tokius kaip meilė, išsiskyrimas, bandymai įveikti nesėkmes ar netikėtai užplūstantis džiugesys, bet ir tapatintis su savo dievaičiu ar dievaite. Kitaip tariant, popmuzikos žvaigždžių populiarumas slypi gebėjime savo dainose ir asmeninėje istorijoje perteikti arba „atspindėti“ klausytojų svajones ir teikti viltį, kad negandos, kurias patiria visi, yra įveikiamos.

Dž. Butkutė augo Šakiuose – nedideliame Lietuvos miestelyje. Ji kilusi iš daugiavaikės šeimos, kurią išlaikė vieniša motina. Muzikinė karjera prasidėjo 1986 m., kai merginą pastebėjo populiaraus ansamblio „Nerija“ vadovas Stanislovas Čiapas. Džordana pasakoja: „Baigusi mokyklą dirbau mokytoja Šakių rajone, o tada mane netikėtai susirado S. Čiapas iš „Nerijos“ ansamblio. Neturėjau turtingų dėdžių ar tetų, tuomet nebuvo jokių talentų šou ar „X faktorių“ – ir atrask tu man kažkokią mergaičiukę Šakiuose, kad geras!.. (...) Dainuoti su „Nerija“ buvo labai smagu. Keturiolika vyrų, visi brandūs, su žandenomis ir pilvukais, ir aš – pacankė baltais džinsiukais... Buvau ką tik baigusi mokyklą, be Šakių, nelabai ką mačiusi, tik dainavusi „Dainų dainelėje“ ir su „Impulsu“ dalyvavusi keliuose festivaliuose. O čia apvažiavome visą Lietuvą, miestus ir kaimus, ir visur mūsų koncertuose buvo pilna žmonių – dėl bilietų jie stovėdavo ilgiausiose eilėse.“

Atlikėja patyrė ne vieną karjeros pakilimą ir nuosmukį. XX a. dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje ji buvo tikra muzikos ir stiliaus ikona: laimėdavo prestižinių muzikinių festivalių apdovanojimus, o jos aprangą mėgdžiojo daug merginų. Jos, kaip ir Dž. Butkutė, vilkėjo baltus suplėšytus džinsus ar suplėšytas pėdkelnes ir trumpus sijonus, plaukus dažydavo raudonai, gausiai suveldavo ir supurkšdavo laku. XXI a. pradžioje susidomėjimas dainininke sumažėjo, bet jai pavyko vėl užkariauti publikos simpatijas 2003 m. sudalyvavus realybės šou „Akvariumas“. Tačiau susigrąžinta šlovė ir dideli honorarai tik padidino jau anksčiau susiformavusią priklausomybę nuo alkoholio – Džordana dažnai atšaukdavo koncertus arba į juos visai neatvykdavo. Be to, spaudoje atviravo apie tai, kad prieš ją smurtauja jos draugas, apie nesėkmingas pastangas susilaukti vaiko, pozavo su mėgstamo šampano buteliu ir kraujosruvomis išmargintomis kojomis. 

Antrą kartą Dž. Butkutė „atgimė“ 2012 m. Ištekėjusi už Elegijaus Strasevičiaus, visiškai pakeitė gyvenimo būdą – atsisakė svaigalų. 2014 m. atlikėja surengė sėkmingą koncertų turą „Nesudeginta ant Laužo“, M.A.M.A. muzikos apdovanojimuose jai įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškai muzikai. Beje, su būsimu vyru Džordana susipažino tarsi romantinėje komedijoje – jis vairavo jos iškviestą taksi automobilį.