M. K. Čiurlionis – pats žymiausias nepripažintas Lietuvos genijus?

Žymiausias nepripažintas genijus – skamba keistai, ar ne? Tačiau XIX a. pabaigoje gimusio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) atvejis kartais laikomas būtent tokiu. M. K. Čiurlionis Lietuvoje buvo pirmasis profesionalus simfoninę ir kamerinę muziką kūręs kompozitorius, o jo simbolistiniai paveikslai davė pradžią moderniajai Lietuvos dailei. Menininko kūryba unikali tuo, kad joje muzikos ir dailės elementai susipina: banguotos paveikslų linijos, spalvų persidengimai kuria ritmo įspūdį, o klausydamasis muzikinių kompozicijų prieš akis regi vaizdus, paveikslus: audringą jūrą, saulės nušviestą miško proskyną. Žinoma, kad M. K. Čiurlionio šlovė neapsiriboja Lietuva. Menininko paveikslai jam gyvam esant rodyti parodose Peterburge, Maskvoje, Rygoje, Kijeve, Paryžiuje. Genijaus iš Lietuvos tapyba sulaukia dėmesio iki šiol – 2013 m. net 180 M. K. Čiurlionio paveikslų eksponuoti Belgijos Gento dailės muziejuje, taip pat parodoje Paryžiaus Orsė muziejuje. Vis dėlto meno istorikai svarsto, kodėl ypatingą pėdsaką muzikoje ir dailėje palikęs lietuvis nesulaukė didesnio tarptautinio pripažinimo, netapo lietuviškuoju Salvadoru Dali?

Greičiausiai tai lėmė ir ankstyva menininko mirtis (mirė sulaukęs 36 metų), ir tai, kad buvo kilęs iš Lietuvos – nedidelės šalies, kurioje meniniai judėjimai ne diktavo madas, o sekė užsienio įtakomis. Akivaizdu, kad tai jautė ir pats M. K. Čiurlionis – vos atsiradus galimybei, išvyko mokytis į užsienį. Gavęs kunigaikščio Mykolo Oginskio finansinę paramą, muzikos mokėsi Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose. Dailę, kuria susidomėjo gana vėlai, studijavo Varšuvos dailės mokykloje. Nors priklausė Lietuvių dailės draugijai, buvo kviečiamas dalyvauti parodose ir net jas organizavo, 1908 m. išvyko į tuo metu meninį pakilimą išgyvenantį Sankt Peterburgą. Be abejo, M. K. Čiurlionis tikėjosi tarptautinio pripažinimo, tačiau vietos menininkų konkurencija buvo didelė, todėl talentingam atvykėliui dėmesio stigo. Tačiau lietuvis savo pasiekė – na, bent iš dalies: buvo priimtas į Rusų dailininkų sąjungą, lankėsi madinguose salonuose, jo paveikslai buvo eksponuojami svarbiose parodose. Būtent Sankt Peterburge M. K. Čiurlionis nutapė vieną žymiausių savo paveikslų „Rex“ (lot. karalius). Jame vaizduojamas virš Žemės planetos iškilęs simbolinis visatos valdovas. Dvasinio pasaulio vaizdinius ir idėjas perteikiantys simboliai, o ne tikrovės objektų kopijavimas – simbolistinio meno esmė. 

M. K. Čiurlionio muzika – Lietuvos profesionaliosios muzikos pagrindas, iš kurio įkvėpimo sėmėsi vėlesni kompozitoriai. Patys populiariausi kompozitoriaus kūriniai – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Ambicingiausias ir novatoriškiausias projektas – opera „Jūratė“, kurią planavo kurti su žmona Sofija Kymantaite. Deja, operos užbaigti nespėjo – liko tik fragmentai, S. Kymantaitės rašytas libretas (operos žodinis tekstas), M. K. Čiurlionio tapytos dekoracijos. Muzikologai teigia, kad su šia opera būtų prasidėjęs naujas kompozitoriaus muzikos simbolizmo etapas, kuriame būtų susiliejusi muzika ir vaizduojamasis menas. 

Nors svarstoma, kad M. K. Čiurlionio tarptautinis pripažinimas galėtų būti didesnis, menininko reikšmė ir įtaka laikui bėgant tik auga – galima sakyti, jo kūryba ne sensta, o modernėja. 2018 m. Venecijos kino festivalyje pristatytas lietuvių režisierės Kristinos Buožytės trumpametražis virtualios realybės projektas-filmas „Angelų takais“. Pasak autorės, tai duoklė M. K. Čiurlioniui – multimedijos meno, kuriame dera muzika ir tapyba, pirmtakui ir vienam abstrakčiojo meno pionierių Europoje.