Archeologė Marija Birutė Gimbutienė ir Deivės civilizacija

> ATGAL Į 100 PASAKOJIMŲ

Klausykitės šio teksto:

Archeologę Mariją Birutę Gimbutienę (1921–1994) daug kas vadina didžiausią pasaulinį pripažinimą pelniusia lietuvių mokslininke. Iš kitų archeologų, tiriančių seniausią žmonijos istoriją, M. B. Gimbutienė išsiskyrė tuo, kad sukūrė savitą istorijos mokslo sritį – archeomitologiją. Archeomitologas, kaip ir archeologas, iš kasinėjimų metu rastų prieš tūkstančius metų pagamintų daiktų, papuošalų, monetų, senųjų miestų pamatų ir kapaviečių siekia išsiaiškinti, kaip mūsų protėviai gyveno. Tačiau archeomitologas bando pažvelgti dar giliau: senieji radiniai jam tampa daugiareikšmiais simboliais, kuriuos interpretuojant galima suprasti net tik protėvių kasdienį gyvenimą, bet ir jų dvasią, vertybes, pasaulio matymo būdą. 

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė Vilniuje. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. bėgdama nuo sovietų su vyru Jurgiu Gimbutu ir dukra pasitraukė į Vakarus. Studijavo Tiubingeno universitete (Vokietija), čia 1946 m. apgynė disertaciją „Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais“. 1949 m. persikėlė į JAV, 1964 m. tapo Kalifornijos universiteto profesore. 

Net emigravusi į Ameriką, M. B. Gimbutienė nenustojo domėtis europiečių protėviais. Interpretuodama radinius, aptiktus per kasinėjimus Europoje ir įvairius archeologinius objektus Europos muziejuose, mokslininkė sukūrė originalią teoriją apie civilizaciją, kurią pavadino Senąja Europa arba Deivės civilizacija. Ši taiki ir labai kūrybinga civilizacija, pasak mokslininkės, klestėjo Europoje 7000–3500 m. prieš Kristų. Tad mūsų protėviai buvo ne kariai, o žemdirbiai, kurie garbino Deivę Motiną. Mokslininkė taip pat teigia, kad šioje civilizacijoje vyrai ir moterys turėjo lygias teises – dėl to daug kas M. B. Gimbutienę vadina archeologe feministe, nors mokslininkė nepriklausė jokiai už lygias moterų ir vyrų teises kovojančiai feministinei grupei. Knygose „Senosios Europos dievai ir deivės“ (1974), „Deivės kalba“ (1989) ir „Deivės civilizacija“ (1991) mokslininkė atkuria Deivės Motinos civilizaciją globojusių deivių, atsakingų už gyvenimo ir mirties paslaptis, sąrašą.

Kai kurie mokslininkai M. B. Gimbutienės idėjas, ypač teoriją apie Deivės Motinos civilizaciją, laiko sunkiai įtikinamomis. Vis dėlto originali idėja, kad mūsų protėviai labiau už viską vertino žmogaus gyvybę, taiką ir harmoniją, leidžia tikėti, kad karai, smurtas ir nelygybė (lyčių, turtinė, rasinė) nėra europietiškosios civilizacijos pamatas. Pasak mokslininkės, „bet kurios civilizacijos galios pagrindas yra jos meninė kūryba ir nematerialios vertybės, kurios visuomenės narių gyvenimą daro prasmingą ir malonų“. M. B. Gimbutienės idėjos pagrįstos humanizmo, lyčių tarpusavio pagarbos ir gamtos apsaugos principais, todėl jos įkvėpė ne tik feministes, bet ir už žemės išteklių saugojimą kovojančius ekologinius judėjimus.