Nemunas, arba Kur prasideda didžiausia Lietuvos upė?

Klausykitės šio teksto:

Didžiausia Lietuvos upė yra Nemunas, jo ilgis – 937 km. Tiesa, Lietuvoje Nemuno ilgis siekia tik 359 km, likusi upės dalis teka per Baltarusiją ir Rusijos Kaliningrado sritį. Lietuviai Nemuną vadina upių tėvu, jis minimas poetų kūryboje, liaudies dainose. Tačiau mažai kas žino, kad Nemunas ne visur toks platus. Nemuno ištakos – vieta, kurioje upė prasideda – yra Baltarusijoje. Tai paprastas melioracijos griovys, kurio paskirtis – sausinti dirvą. Upės vagą praplečia intakai, kurių Nemunas turi daugiau nei 50. Lietuvos upių tėvo kelionė baigiasi Kuršių mariose, į kurias jis įteka. 

XIII–XIV a., kai vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais, Nemunas turėjo svarbią gynybinę reikšmę. Prie upės krantų stovėjo daug pilių, kuriose įsitvirtindavo ginkluotos karių įgulos. Nuo seno Nemunas buvo svarbus ir kaip susisiekimo bei krovinių gabenimo kelias – juo plukdyti sieliai, grūdai ir kiti žemės ūkio produktai. Iki pat XIX a. pabaigos upė turėjo ypatingą reikšmę Kauno miestui – ja atplaukdavo šimtai prekybinių laivų. Tarpukariu Nemuno krantai tapo mėgstama poilsio vieta – ten įrengti paplūdimiai, kuriuose, kaip tais laikais buvo įprasta, vyrai ir moterys maudėsi atskirai. Šiuo metu Nemunas daugiausia naudojamas kaip susisiekimo priemonė – upe iš Kauno galima pasiekti Birštoną, Vilkiją, Zapyškį, Kačerginę ir Nidą.

Nemunas kasmet patvinsta. Iki XX a. vidurio upė nuolat užliedavo dalį Kauno miesto. Tuomet į centrinėje Kauno gatvėje, vadinamoje Laisvės alėja, esančias parduotuves ir senamiestį kauniečiai plaukdavo valtimis. Nuo potvynių daugiausia kentėjo Vytauto bažnyčia – kartais vanduo siekdavo pastato langus. Potvyniai sumažėjo, kai 1959 m. buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė ir užtvenktos Kauno marios. 

Nemuno pakrantėse galima aptikti daug įvairių augalų ir gyvių – suskaičiuota 950 rūšių augalų, 477 rūšys grybų, 56 rūšys žinduolių ir apie 200 rūšių paukščių. Kai kurie augalai ir gyviai tokie reti, kad įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, skirtą nykstančioms rūšims registruoti. Pavyzdžiui, Nemuno pakrantėse lizdus suka itin saugomos mažosios ir upinės žuvėdros. Nemuno deltoje, susidariusioje upei įtekant į jūrą, auga 15 nykstančių rūšių augalų. Čia taip pat buriasi paukščiai, todėl Ventės rage, per kurį kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių kasdien, įkurta paukščių žiedavimo stotis. Nemuno deltoje peri meldinės nendrinukės, stulgiai, jūriniai ereliai, juodkrūčiai bėgikai, juodkakliai kragai, gaidukai, griciukai – visiems jiems šiuo metu gresia išnykti.