Pirmasis lietuvių skrydis per Atlanto vandenyną

> ATGAL Į 100 PASAKOJIMŲ

Klausykitės šio teksto:

Apie pirmąjį lietuvių skrydį per Atlanto vandenyną sukurta daug pasakojimų ir net dainų. Lakūnai įveikė Atlantą, bet Kauno taip ir nepasiekė. Nepaisant to – o gal kaip tik dėl to, kad dėl idėjos buvo paaukotos gyvybės – šis skrydis simbolizuoja nepalaužiamą mažos tautos ryžtą ir amžiams išlieka Lietuvos istorinėje atmintyje. 

1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius ir Stanislovas Girėnas lėktuvu „Lituanica“ iš Niujorko oro uosto pakilo į kelionę per Atlanto vandenyną. Galutinis tikslas buvo Kaunas, tuometė Lietuvos sostinė. Nors Atlantą perskrido sėkmingai, liepos 17 d. lėktuvas sudužo Vokietijoje. Abu lakūnai žuvo. Mažai kas žino, bet lakūnai su savimi gabeno oro pašto siuntinį, kuris vėliau buvo rastas šalia lėktuvo nuolaužų. Tai buvo pirmas kartas pasaulyje, kai lėktuvu per Atlantą pergabentas oro paštas.

Skrydžio sumanytojas buvo S. Darius – profesionalus lakūnas, Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigęs aeroklubą ir aviacijos mokyklą.1927 m. Paryžiuje jis stebėjo Charleso Lindbergho, pirmą kartą perskridusio Atlanto vandenyną be sustojimų, sutikimą. Šis skrydis įkvėpė S. Darių pakartoti pavojingą kelionę. Tačiau sumanymui įgyvendinti reikėjo antro lakūno. Juo tapti sutiko puikiai aviacijos techniką išmanęs Stanley Girchas, mums žinomas kaip S. Girėnas. 

Per Atlantą skristi nuspręsta civiliniu vienmotoriu lėktuvu „Bellanca J-6 CH 300 Pacemaker“. Jį lakūnai nusipirko iš santaupų ir žmonių suaukotų lėšų. Lėktuvas buvo rekonstruotas ir pritaikytas skrydžiui: įmontuotas galingesnis variklis, ilgesni sparnai, padidintas degalų bakas. 1933 m. gegužės 6 d. lėktuvas pakrikštytas „Lituanica“.

Be jau minėto oro pašto siuntinio, lakūnai į kelionę pasiėmė indą geriamojo vandens, kavos termosą, šešis sumuštinius, kelis kilogramus vaisių, kondensuoto pieno plytelių, buteliuką sutirštinto pieno, kelias šokolado plyteles ir škotiškos degtinės. Krovinio svoris buvo didelis, todėl atsisakyta gyvybiškai svarbios radijo įrangos, parašiutų ir gelbėjimo liemenių.

„Lituanica“ pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Lietuvoje pasirengta didvyrius sutikti: buvo uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, o Aleksoto oro uoste, kur turėjo nutūpti „Lituanica“, susirinko 25 000 žmonių minia. Lėktuvas turėjo pasirodyti liepos 17 d. apie 2–3 val. nakties. Praradę viltį sulaukti iš Niujorko atskridusių lakūnų, paryčiais žmonės pradėjo skirstytis.

Kodėl „Lituanica“ nepasiekė Kauno oro uosto? Pagal oficialią versiją liepos 17 d. 0 val. 36 min. lėktuvas kliudė medžių viršūnes ir sudužo. Yra bent kelios teorijos, kodėl taip nutiko: galbūt sugedo motoras, o gal baigėsi degalai ir lakūnai nusprendė priverstinai nusileisti, bet dėl nuovargio blogai apskaičiavo aukštį. Lietuvoje apie tragediją sužinota 11 val. 30 min. – apie įvykį pranešė ELTA naujienų agentūros atstovas Berlyne. Vos pasklidus žiniai apie lakūnų žūtį, Lietuvos aeroklubas paskelbė 30 dienų gedulą, o prezidentas Antanas Smetona titulavo S. Darių ir S. Girėną lietuvių tautos karžygiais-didvyriais. Liepos 19 d. įvyko lakūnų laidotuvės, susirinko apie 50 000 žmonių.