Rietavo dvare pirmąkart Lietuvoje įsižiebė elektros lemputė

Klausykitės šio teksto:

Paprastai kultūros ir technikos centrais laikomi didieji miestai. Tačiau daugybė miestelių turi ne mažiau įspūdingą istoriją. Vienas jų – Rietavas. Šio miestelio istorija siekia XIII a., kai 1253 m. jis pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. 1792 m. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Rietavui suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, kuriame pavaizduotas bėgantis liūtas su kardu dantyse. Panašų miesto herbą Rietavo savivaldybė naudoja iki šiol. 

Rietavą garsino ir puoselėjo jame gyvenusios didikų Tiškevičių, Zubovų, Oginskių giminės. Ypač daug prie miesto klestėjimo XIX a. viduryje prisidėjo Oginskiai. Europinį išsilavinimą įgijęs Irenėjus Oginskis, o vėliau jo sūnus Bogdanas Rietave diegė iki tol nematytas technikos ir kultūros naujoves. Čia vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertai. Be to, Rietave itin anksti, net 1835 m., Irenėjaus Oginskio sprendimu panaikinta baudžiava – oficiali baudžiavos panaikinimo reforma priimta beveik trisdešimčia metų vėliau (1861 m.).

Rietavas yra pirmasis „elektrifikuotas“ Lietuvos miestas. 1892 m. čia pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė ir nutiesta elektros linija į parką ir kunigaikščių Oginskių dvaro rūmus. 1892 m. per Velykas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir Rietavo dvare įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. Nuo dienos, kai 1881 m. Paryžiuje per Tarptautinę elektrotechnikos parodą Thomas Edisonas pristatė pirmąją pasaulyje elektros lemputę, buvo praėję tik 11 metų! Rietave taip pat įrengtas ir pirmasis Lietuvoje telefonas: 1882 m. rudenį nutiesta 54 km ilgio privati telefono linija, sujungusi Rietavą, Plungę (ten gyveno Bogdano brolis Mykolas Oginskis), Kretingą ir Palangą. Ši linija B. Oginskio pastangomis įvesta praėjus vos šešeriems metams nuo telefono išradimo. Žinant, kad tais laikais prireikdavo ne vieno dešimtmečio, kol naujausi technikos išradimai būdavo pritaikomi praktiškai, tai stulbinanti sparta!

XIX a. viduryje Rietavas garsėjo ir dvaro parku, įrengtu tikrame, tik šiek tiek praretintame miške. Augalus parkui rinkosi pats I. Oginskis: greta vietinių medžių ir krūmų augo europiniai maumedžiai, kaštanai, svyruokliniai uosiai, balkaninės ir sibirinės pušys, raudonieji ąžuolai.  

Deja, bet XX a. Rietavo rūmai sunyko. 1909 m. rūmuose kilo gaisras ir sudegė daug viduje buvusių vertybių. Pirmojo pasaulinio karo metais nuplėštas varinis rūmų stogas, parke iššaudytos gulbės ir fazanai. 1926 m. nuniokoti rūmai parduoti iš varžytynių: naujasis savininkas apleistus pastatus nugriovė, o iš senų plytų pasistatė naujus namus. Iki šių dienų išliko Rietavo rūmų parkas, o iš senųjų dvaro pastatų tebėra muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai pastatai. Dvarvietės pakraštyje tebestovi ir Oginskių šeimos koplyčia, kurioje palaidoti Bogdano ir Mykolo Oginskių palaikai.