„Roko maršai“ už Lietuvos laisvę

Klausykitės šio teksto:

Šiais laikais roko muzikos koncertai Lietuvoje – įprastas reiškinys. Roko, sunkiojo metalo grupės nuolat groja Lietuvos klubuose, dažnai atvyksta garsių atlikėjų iš užsienio, rengiami festivaliai atvirose erdvėse. Tačiau ilgą laiką Sovietų Sąjungos okupuotuose kraštuose, taip pat Lietuvoje, roko muzika galėjo skambėti tik nedideliuose mažai kam žinomuose klubuose. Sovietų valdžia, savo pagrindiniu priešu laikiusi „buržuazinius Vakarus“, kovojo su įvairiomis vakarietiškos kultūros įtakomis, taip pat roko, džiazo, pankroko muzika. Sovietų Sąjungoje ilgą laiką buvo smerkiama net populiari roko ir popmuzikos grupė „The Beatles“. 

Žinoma, vakarietiška muzika, o su ja ir mados, sovietų okupuotus kraštus pasiekdavo per nelegaliai pardavinėjamus žurnalus, muzikos įrašus. Jauni žmonės kopijuodavo muzikantų aprangą, šukuosenas. Pavyzdžiui, kaip ir „The Beatles“ atlikėjai, augino ilgus plaukus, siuvosi platėjančias kelnes. Vakarietiška kultūra besidomintys burdavosi butuose, kur klausydavosi įrašų, patys grodavo, diskutuodavo apie knygas, pasaulio įvykius. Yra žinoma, kad įvairioms subkultūroms, tokioms kaip hipiai, pankai, priklausančius sekdavo saugumas. Kartais sovietinė milicija vykdydavo reidus ir gatvėje suimdavo ilgaplaukius, platėjančiais džinsais ir gėlėtais marškiniais vilkinčius jaunuolius. Nuvežtiems į nuovadą, jiems būdavo prievarta nukerpami plaukai, kai kurie net uždaromi į psichiatrijos ligonines. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Lietuvoje atsirado pankų judėjimas. Nuo vakarietiškų pankų, skelbiančių anarchiją ir kovojančių su bet kokia sistema, lietuviai skyrėsi tuo, kad pasisakė už tautines vertybes, Lietuvos laisvę. Ant odinių striukių ir skustų galvų jie piešdavo laisvės simbolį – Gediminaičių stulpus.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje sovietų valdžios galia nusilpo, žmonės vis drąsiau svajojo apie laisvę. Būtent tuomet roko grupės „Antis“ vokalistui Algirdui Kaušpėdui kilo mintis surengti „Roko maršą“ – festivalį, kurio koncertai vyktų įvairiuose Lietuvos miestuose. Šią idėją įgyvendinti ėmėsi Vilniaus jaunimo muzikos klubas. „Roko maršas per Lietuvą“ vyko 1987–1989 m., surengti trys festivaliai. „Roko maršų“ metu skelbtos laisvės idėjos sutapo su Sąjūdžio – galingo visuomeninio judėjimo – pagrindiniais siekiais. Per koncertus plevėsavo Lietuvos vėliava, muzikantai skandavo „Laisvė Lietuvai“, reikalavo panaikinti Sovietų Sąjungos karines bazes Lietuvoje. Dalis už koncertus surinktų pinigų skirta visuomeninėms organizacijoms: 1987 m. paremtas Lietuvos kultūros fondas, 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o 1989 m. – Lietuvos invalidų draugija. 

„Roko maršuose“ per trejus metus apsilankė daugiau nei 130 tūkst. žmonių. Koncertavo tokios grupės kaip „Antis“, „Katedra“, BIX, „Už Tėvynę“, „Foje“. Į roko koncertus žmonės plūdo ne vien dėl muzikos, bet ir norėdami pabūti tarp bendraminčių. Minias sutraukę roko koncertai Lietuvoje buvo naujiena, leidusi pajusti laisvės, vienybės galią. Drauge su Sąjūdžiu ir ekologines idėjas skelbiančiu Žaliųjų judėjimu „Roko maršai“ skatino Lietuvos visuomenę kovoti už nepriklausomybės atkūrimą.