Šventas kalnas, ant kurio stovi 200 tūkstančiai kryžių

Kryžių kalną – nedidelį Jurgaičių-Daumantų piliakalnį netoli Šiaulių, ant kurio šiuo metu stovi apie 200 tūkstančiai įvairaus dydžio kryžių – kasmet aplanko minios Lietuvos ir užsienio turistų. Nors daugumai šis kalnas kelia pagarbius religinius jausmus, kai kuriuose užsienio šalių kelionių vadovuose jis vadinamas viena keisčiausių ir net šiurpiausių pasaulio vietų. Tai nestebina: ant piliakalnio yra tiek daug kryžių, kad kalno erdvė primena labirintą. O vėjuotą dieną, kai pradeda barškėti ant kryžių sukabinti maldai skirti karoliukų vėriniai, vadinami rožiniais, atrodo, kad kalnas prisipildo paslaptingos gyvybės. 

Kryžių kalnai – išskirtiniai objektai, nes jų yra tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje pirmieji kryžių kalnai atsirado maždaug XVI amžiuje. Buvo tikima, kad šios vietos stebuklingos: jei čia pastatysi kryžių, pakabinsi rožinį ar šventojo paveikslėlį, gali išgyti nuo ligos, padėkoti Dievui ar paprašyti kokios nors malonės. 

Yra net kelios versijos, kaip Jurgaičių piliakalnis tapo Kryžių kalnu. Viduramžiais ant jo stovėjo medinė pilis, kurią XIV a. sunaikino Livonijos kariuomenė. Kodėl ir kas čia pradėjo statyti kryžius – neaišku. Pagal vieną iš versijų kryžiai susiję su 1830–31 metų ir 1863–64 metų. sukilimais. Tuo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos carinės Rusijos. Sukilėliai siekė atsiskyrimo nuo Rusijos, taip pat baudžiavos panaikinimo. Galbūt pirmuosius kryžius ant kalno statyti pradėjo 1831 metų sukilime žuvusių artimieji. Dar daugiau kryžių čia atsirado po to, kai 1864 metais ant kalno nužudyta 11 antrojo sukilimo dalyvių. Caro valdžia kryžius griovė, tačiau žmonių tai nesustabdė ir kryžių vis daugėjo. 

Kita legenda pasakoja, kad maždaug XIX amžiaus pabaigoje ant kalno apsireiškė Marija su kūdikėliu Jėzumi ir liepė čia statyti kryžius. Dar viena versija: pirmąjį kryžių 1847 metais pastatė šalia kalno gyvenantis žmogus, kai sunkiai susirgo jo dukra. Tėvas tikėjo, kad pastatęs kryžių sulauks Dievo malonės ir jo dukrelė pagis. 

Ypatingą reikšmę Kryžių kalnas įgijo, kai XX amžiaus viduryje Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai kovojo su religija: uždarė bažnyčias, naikino šventas vietas ir objektus. Buvo rengiamos ir Kryžių kalno griovimo akcijos, dalis kalno net nukasta. Tačiau žmonės ir toliau čia ėjo melstis, o naktimis statydavo naujus kryžius vietoj išgriautų. XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais į Kryžių kalną surengta net keletas maldininkų eitynių – ši vieta tapo pasipriešinimo sovietiniam režimui simboliu.

Pats žymiausias Kryžių kalno lankytojas – popiežius Jonas Paulius II, į Lietuvą atvykęs 1993 metais. Popiežiaus siūlymu, Lietuvos pranciškonai šalia kalno 2000 metais pastatė vienuolyną. Šiuo metu Kryžių kalnas yra antra pagal svarbą šventovė Lietuvoje (pirmoji – Vilniaus katedra). Manoma, kad kasmet kalną aplanko daugiau nei 250 000 turistų ir į šventas vietas vykstančių piligrimų.