Šventųjų žydų knygų aiškintojas Vilniaus Gaonas

Klausykitės šio teksto:

Vilniaus Gaonu vadinamas Elijahu ben Solomonas Zelmanas yra vienas iškiliausių XVIII a. žydų mąstytojų, šventųjų judaizmo knygų aiškintojas. Gaonas hebrajų kalba reiškia genijus, išminčius. Apie Vilniaus Gaono išmintį ir gyvenimą sklando daugybė legendų. Būtent dėl jo ir jo mokinių veiklos Vilnius tapo žydų kultūros centru, o kartais net vadinamas Lietuvos Jeruzale.

Elijahu gimė 1720 m. Sielcų kaimelyje, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Nuo mažumės buvo labai gabus. Kai Elijahu sulaukė septynerių, tėvas jį atvežė į Vilnių, kad Didžiojoje sinagogoje pasakytų pamokslą vienu gana painiu talmudiniu (Talmudas yra daugiatomis judaizmo religinių raštų rinkinys) klausimu. Sinagogos judaizmo mokytojas, vadinamas rabinu, patikrino, ar vaikas pamokslo neiškalė atmintinai. Įsitikinęs, kad Elijahu samprotavo laisvai ir savarankiškai, liko sužavėtas berniuko išminties.

Elijahu kelerius metus mokėsi Kėdainiuose esančioje ješivoje – judėjų dvasinėje seminarijoje. Vėliau su tėvais persikėlė į Vilnių. Ten vedė ir pradėjo studijuoti Torą – pagrindinį judėjų religinį tekstą. Kol Elijahu studijavo, jo žmona valdė krautuvę. Legenda pasakoja, kad Elijahu miegodavo vos tris–keturias valandas per parą, nes norėjo visą laiką skirti religiniams tekstams skaityti. Mieguistumą įveikdavo laikydamas kojas lediniame vandenyje arba dirbdamas šaltame kambaryje. Su šeima gyveno labai asketiškai: vengė prabangos, valgydavo paprastą maistą – labiausiai mėgo bulves. 

Nors Elijahu šlovė greitai tapo pasaulinė, jis buvo kuklus. Neįkūrė savo mokyklos, neleido knygų – jas po Gaono mirties išleido mokiniai, kuriuos jis pradėjo priimti tik sulaukęs keturiasdešimties. Šventus judaizmo tekstus aiškino nedideliam draugų ir sekėjų ratui. Pasaulyje išgarsėjo būdamas trisdešimt penkerių, kai išsprendė dviejų žymių Vokietijos Talmudo aiškintojų ginčą dėl amuletų – magiškų galių turinčių daiktų. Paskutinius 25 gyvenimo metus kovojo su chasidais – XVIII a. Vakarų Ukrainoje kilusiu judėjimu, kritikavusiu šventųjų tekstų studijas ir asketizmą. Chasidai manė, kad geriausias būdas garbinti Dievą yra asmeninis pamaldumas. 

Elijahu domėjosi gamtos mokslais ir istorija. Istorijos mokslas jam padėjo suprasti šventąsias knygas, nes paaiškindavo aplinkybes, kuriomis jos buvo parašytos. Skaitydamas ir aiškindamasis Talmudą, Vilniaus Gaonas rado ir ištaisė nemažai klaidų, kurias padarė teksto perrašinėtojai. Jo atlikti Talmudo taisymai ir šiandien laikomi teisingais.  

Mirė 1797 m. per vieną svarbiausių žydų švenčių Sukotą, kitaip – Palapinių šventę. Jos metu minimas žydų tautos išsilaisvinimas iš Egipto vergijos ir kelionė į Šventąją žemę. Per Sukotą draudžiama liūdėti, todėl amžininkai tai priėmė kaip ženklą, kad Gaonas išties buvo teisuolis. Laidotuvėse dalyvavo minios žmonių. 

Gaono kapas XX a. antrojoje pusėje perkeltas į Sudervės žydų kapines Vilniuje. Sostinėje taip pat yra išminčiaus vardu pavadinta gatvė, kurioje stovi jam skirtas paminklas. O 2020-ieji buvo Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.