Turtingi, įtakingi ir garsūs – LDK didikai Radvilos

Radvilos – viena įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių, iškilusi XV a. ir savo galią bei turtus išlaikiusi iki pat valstybės žlugimo XVIII a. pabaigoje. Radvilų vardas buvo žinomas ne tik LDK, bet ir visoje Europoje: giminė valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2 032 dvarus, 10 053 kaimus. Ypatinga prabanga garsėjo Radvilų pilis Nesvyžiuje, kurioje veikė teatras, buvo statomos dramos, baletas, grojo orkestras. Radvilų įtaka politiniam šalies gyvenimui buvo milžiniška, dauguma giminės vyrų užėmė aukščiausius valstybinius postus, net trys tapo vyskupais, vienas – kardinolu. Vis dėlto aukščiausias titulas teko Barborai Radvilaitei – ji karūnuota Lietuvos ir Lenkijos karaliene. Tačiau vien politika Radvilos neapsiribojo: aktyviai rėmė menus ir mokslus, statė bažnyčias ir vienuolynus, jų dėka išversta Biblija, parengtas seniausias Lietuvos žemėlapis, įsteigtas Vilniaus universitetas.

Radvilos buvo tokie įtakingi, kad apie juos kurtos legendos, rašyti herojiniai epai. Giminės atsiradimo legenda pasakoja, kad vyriausiasis žynys Lizdeika kartą vilko guolyje rado vaiką. Žynys rastinuką užaugino ir pavadino Radvilo („rado vilko“) vardu. Šis rastinukas ir buvo Radvilų protėvis. Radvilas šlovinanti poeto Jono Radvano poema „Radviliada“ (išspausdinta Vilniuje 1592 m.) laikoma iškiliausiu Lietuvos Renesanso kūriniu. Pagrindinis „Radviliados“ herojus yra Mikalojus Radvila Rudasis – pasakojama apie šlovingą didiko gyvenimą, jo išmintį, pergales kare.

Radvilos buvo ne tik turtingi ir įtakingi, bet ir maištingi. Savo išsilavinimu LDK garsėjęs Mikalojus Radvila Juodasis išleido pirmąją Lietuvos Bibliją ir parašė skandalingą knygą „Duae epistolae“. Šis kūrinys įtrauktas į Visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios uždraustųjų knygų sąrašą, nes Radvila Juodasis Romos Katalikų Bažnyčią vadina „nebepataisomu blogiu“. Dėl tokio požiūrio stebėtis neverta: Radvila Juodasis buvo evangelikas reformatas, o reformatai tuo metu Katalikų Bažnyčią kritikavo itin griežtai. Radvilos Juodojo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis LDK bajoriją šokiravo tuo, kad nepasirašė Liublino unijos akto, nes norėjo išsaugoti Lietuvos savarankiškumą. Lenkų didikams, bandžiusiems įrodyti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Lietuvą padovanojo Lenkijai, Radvila Rudasis atkirto: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės.“

Ne mažiau įspūdingos, išsilavinusios ir maištingos buvo Radvilų moterys. Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė į istoriją įėjo kaip puiki ekonomistė: administravo Radvilų valdas, rūpinosi kelių tiesimu ir tiltų statyba, organizavo prabangos prekių gamybą, įsteigė rūdos kasyklų. Pranciška Uršulė Radvilienė, galima sakyti, buvo pirmoji Lietuvos literatė, dramaturgė. Tačiau žymiausia Radvilų giminės moteris, be abejo, yra Barbora Radvilaitė, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Apie Barboros ir Žygimanto Augusto meilę, kurios neįveikė net mirtis, iki šiol kuriamos istorijos. O Teofilę Konstanciją Radvilaitę galima vadinti didike, kuri atstūmė daugiausia kilmingų jaunikių, nes kantriai laukė sau skirto. Toks vyras iš tiesų pasirodė – didikė ištekėjo už neturtingo, bet mylimo Radvilų rūmų milicijos husaro Ignoto Felikso Moravskio. Tačiau vestuvėmis Teofilės Radvilaitės nuotykiai nesibaigė – moteris itin daug keliavo po Europą, o savo kelionių įspūdžius aprašė dienoraštyje.