Vienas seniausių Europoje – Kauno geležinkelio tunelis
> ATGAL Į 100 PASAKOJIMŲKlausykitės šio teksto:
Nors pirmieji bėgiai, kuriais dardėdavo gyvulių ar net žmonių traukiami vagonai, nutiesti dar VI a. prieš Kristų, modernus geležinkelis yra XIX a. išradimas. Geležinkeliai pakeitė pasaulį: ne tik pagreitino susisiekimą, bet ir praplėtė žmonių vaizduotę. Palyginti su įprastomis kelionėmis karietomis ar laivais, neįtikėtinai didelis traukinio greitis suteikė naują judėjimo erdve pojūtį, leidžiantį manyti, kad viskas įmanoma. Be to, geležinkeliai paskatino augti miestus. Antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas tikrai nebūtų tapęs svarbiu pramonės centru, jei ne geležinkelio atšaka Kaunas–Virbalis. Ją nutiesus, miestas išaugo, o aplink geležinkelio stoties teritoriją ėmė kurtis stambios pramonės įmonės.
Geležinkeliai neatsiejami nuo tunelių, statomų, kai kelią bėgiams užkerta kalva ar uola. Kelyje Kaunas–Vilnius įrengtas Kauno geležinkelio tunelis yra vienas seniausių Europoje ir vienintelis iki šiol veikiantis Baltijos šalyse. Įspūdinga, kad šis tunelis pradėjo veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metro linija. Kaunas Londoną aplenkė 2 metais – Kauno tunelio statybos baigtos 1861 m. lapkričio 1 d., o jis pradėtas naudoti 1862 m. pavasarį.
Tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Tai tikras tų laikų inžinerijos šedevras, iškastas 30 m aukščio kalvoje. Tunelis yra 1,28 km ilgio, 8,44 m pločio ir 6,95 m aukščio. Jis išskirtinis dar ir tuo, kad neturi dirbtinės ventiliacijos: dėl nuolydžio (natūralaus pažemėjimo) vėjas pats išpučia arba ištraukia traukinio dūmus. Tunelyje nutiesti dveji bėgiai, kad traukiniai galėtų prasilenkti.
Tunelio šachtas ir galerijas kasė vokiečių ir prancūzų šachtininkai. Jo skliautams naudotos Lietuvoje pagamintos ir specialiai iš Nyderlandų ir Vokietijos atvežtos plytos, o sienos sumūrytos iš granito plokščių. Šis tunelis toks tvirtas, kad, kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui jį nutarta susprogdinti ir taip apsunkinti susisiekimą, prireikė net septynių vagonų sprogmenų. Sprogimas padarė daug žalos: išmušė milžiniškas duobes – kai kurios buvo net 16 m skersmens ir 7 metrų gylio. Norėdami atkurti susisiekimą, Lietuvą okupavę sovietai tunelį atstatė per rekordiškai trumpą laiką – 40 parų. Tiesa, atstatymo procesas pareikalavo aukų: per sprogimą tunelyje susikaupė daug anglies dioksido, kuriuo apsinuodiję mirė keturi darbininkai. O ir rezultatas dėl skubėjimo buvo prastas: atstatytas tunelis sutrumpėjo 30 m, jame pradėjo kauptis gruntinis vanduo.
2009 m. Kauno geležinkelio tunelis atnaujintas, o 2019 m. jame įrengtas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – antro tokio tunelio pasaulyje šiuo metu nėra.