Vieniša pievoje ant upės kranto – kas pastatė senąją Zapyškio bažnyčią?

Lietuvoje bažnyčios pradėtos statyti XIV a. pabaigoje, po to, kai 1387 m. įvesta krikščionybė. Pirmosios buvo medinės, tik vėliau imta statyti mūrines. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia taip pat yra mūrinė. Tai viena seniausių vėlyvosios gotikos stiliaus bažnyčių Lietuvoje. Manoma, kad šie maldos namai pastatyti 1578 m. Įdomu tai, jog bažnyčia vieniša stūkso pievoje ant kairiojo Nemuno kranto. Kas ir kodėl ją ten pastatė? 

Senosios Zapyškio bažnyčios istorija mokslininkams kelia nemažai klausimų. Lietuvoje gotikinės bažnyčios mūrytos dideliuose miestuose: juose daug gyventojų, tad daug ir tikinčiųjų, lengviau gauti statybinių medžiagų, pasamdyti mūrininkų. Iki šiol neaišku, kas nusprendė Zapyškyje statyti bažnyčią. Patį Zapyškio miestelį įkūrė didikas Jonas Sapiega, 1502 m. iš LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro II gavęs prie Dievogalos upelio esančią žemę ir valstiečius. Manoma, kad bažnyčią statyti pradėjo jo sūnus Povilas Sapiega, miestelį valdęs nuo 1555 m. Kodėl? Populiariausias spėjimas, jog Zapyškį tikėtasi paversti įtakingu miestu, prekybos centru – tuomet daug prekiauta su Kaunu. Tai patvirtina ir archeologiniai radiniai: senosios iškasenos ir istoriniai šaltiniai liudija, kad anksčiau aplink bažnyčią stovėjo daug namų, ji buvo pačiame miestelio centre, tačiau nuolatiniai Nemuno potvyniai privertė gyventojus persikelti toliau nuo upės. O bažnyčia liko vieniša.

Taip pat manoma, kad didikai Sapiegos, kurie patys buvo stačiatikiai (antra pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės atšaka Lietuvoje), katalikišką bažnyčią pastatė tam, kad joje galėtų melstis Zapyškyje gyvenantys katalikai – o tokių miestelyje buvo dauguma. Šis teiginys puikiai iliustruoja, kad Lietuvoje skirtingų tikėjimų žmonės sugyveno gerai, rūpinosi vieni kitais.

Senoji Zapyškio bažnyčia reikšminga ne tik dėl senumo ir savo atsiradimo mįslės, bet ir dėl architektūros išskirtinumo. Ji gana masyvi, neturi nė vieno bokšto. Bažnyčios išorėje yra originalus stačiakampio motyvas, nišos – sienos įdubos – siaurėja kildamos į viršų. Vidus papuoštas gana kukliai. Taigi Zapyškio bažnyčios architektūroje vėlyvosios gotikos stilius dera su baroko elementais. Kodėl taip nutiko? 

Zapyškio bažnyčia buvo ne kartą atnaujinta. Pirmąsyk maldos namai restauruoti po 1655–1661 m. karo. Dar kartą perstatyti XVII a. pab.–XVIII a. pr. – būtent tuomet pastato architektūroje ir atsirado baroko bruožų. Svarbu prisiminti ir tai, kad gotikinis ir barokinis stiliai skirtingi: gotikiniams pastatams būdingas aukštis, smailios arkos, jie tarsi kyla į viršų, o barokinis stilius labai puošnus, pastatai gana masyvūs. Zapyškio bažnyčia atnaujinama ir šiuo metu.

Pamaldos šventovėje nebevyksta nuo 1901 m., tačiau tai nereiškia, kad pastatas apleistas. Bažnyčią lanko turistai, vasarą joje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2002 m. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia paskelbta kultūros paminklu, kurį saugo valstybė.