Vytautas Didysis ir kunigaikštienė Ona – įtakingiausia LDK pora

Įtakingos poros, angliškai vadinamos power couples, nėra vien šiandienės kultūros reiškinys – tokių porų buvo visais laikais. Įtakinga pora galima vadinti dviejų stiprių, protingų ir ambicingų žmonių sąjungą. Apie tokias poras kuriami pasakojimai, statomi filmai: karvedys Cezaris ir Egipto faraonė Kleopatra, legendiniai nusikaltėliai Boni ir Klaidas, Amerikos prezidentas Johnas F. Kennedy ir Jacqueline Kennedy Onasis, dailininkai Frida Kahlo ir Diego Rivera, muzikantai Beyonce ir Jay Z, socialinių tinklų žvaigždė Kim Kardashian ir reperis Kanye Westas – tik keli pasaulinio garso pavyzdžiai. Lietuvos istorijoje taip pat buvo ne viena įtakinga pora. Pavyzdžiui, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir jo žmona kunigaikštienė Ona. 

Vytautas Didysis (1350–1430) laikomas žymiausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovu. Jis buvo puikus karvedys ir sumanus politikas, kovojo už LDK savarankiškumą, plėtė valdas ir net sugebėjo nugalėti amžiną priešą Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje 1410 m.

Ne mažiau svarbi ir įtakinga Vytauto žmona kunigaikštienė Ona (gimimo data nežinoma, mirė 1418). Ji padėjo Vytautui pabėgti iš ordino nelaisvės, pasirašinėjo svarbias politines sutartis. Pavyzdžiui, 1392 m. savo parašu patvirtino Astravos sutartį, kuria Vytautas paskirtas Lenkijos karaliaus Jogailos vietininku LDK. Ne kartą dalyvavo pasirašant sutartis su ordinu. Onos pavyzdys įrodo, kad net viduramžiais moteris galėjo tapti įtakinga politine figūra – žinoma, buvo itin kilminga, išsilavinusi ir sumani. 

Pats įspūdingiausias pasakojimas apie Vytautą ir Oną, minimas visuose mokykliniuose istorijos vadovėliuose, prilygsta nuotykių romano epizodui, nors tai realus įvykis, užfiksuotas istoriniuose šaltiniuose. 1377 m. mirus Vytauto dėdei Algirdui, kilo kova dėl valdžios tarp Vytauto ir Jogailos, kuriam tuomet atiteko Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostas. 1382 m. Vytautas prie Trakų pateko į Vokiečių ordino remiamo Jogailos nelaisvę ir buvo įkalintas Krėvos pilyje. Iš nelaisvės kunigaikštis pabėgo padedamas išmintingos žmonos. Pabėgimo iš Krėvos pilies istorija metraščiuose aprašoma taip: „Didysis kunigaikštis Vytautas griežtai saugomas sėdėjo Krėvos pilies menėje, o dvi moterys vaikščiojo patalo kloti į kunigaikštienės menę, stebimos sargybinių. Ir didžioji kunigaikštienė išgirdo iš žmonių, kad jei didysis kunigaikštis Vytautas ilgiau sėdės nelaisvėje, jam nutiks taip, kaip ir tėvui (Vytauto tėvas Kęstutis buvo nužudytas). Ir tuomet ji jam štai ką patarė: kai ateis tos moterys vėl patalo kloti, tegu apsirengia vienos iš jų drabužiais ir išeina su kita. Vytautas paklausęs žmonos patarimo, apsirengė vienos moters drabužiais, išėjo su kita ir, nusileidęs iš pilies, pabėgo pas vokiečius į Prūsiją.“

Galiausiai po ilgų ir permainingų kovų 1392 m. Vytautas atgavo Trakų kunigaikštystę ir tėvo Kęstučio valdas. Jis taip pat buvo pripažintas Jogailos atstovu LDK ir gavo valdyti sostinę Vilnių. Netrukus ėmė tituluotis, kitaip sakant, vadintis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Vytauto galią pripažino kitų šalių valdovai. 

Nors po Onos mirties Vytautas vedė dar kartą, pirmoji žmona išliko svarbiausia jo gyvenimo moterimi. Tai liudija Vytauto priešmirtiniu testamentu vadinamas dokumentas, kurį kunigaikštis pasirašė 1430 m. spalio 21 d., likus 6 dienoms iki mirties. Dokumente Vytautas skelbia, kad Vilniaus katedrai skiria didelę pinigų sumą, ir nurodo, jog nori būti palaidotas Katedroje, prie Šv. Mykolo altoriaus šalia kunigaikštienės Onos.