Vytis – priešų vaikytojas

Herbas yra valstybės skiriamasis ženklas. Jame vaizduojami objektai (gyvūnai, daiktai, augalai), jų išsidėstymas ir spalvos netiesioginiu būdu nusako arba simbolizuoja, kas valstybei svarbiausia, kuo ji išskirtinė. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Respubliką, valstybės herbu pasirinktas Vytis. Šio simbolio istorija siekia net XV a. 

Iš kitų Europos šalių herbų Vytis išsiskiria tuo, kad lietuviškajame vaizduojami ne mitiniai ar realūs gyvūnai, o valdovas. Vyčio pavadinimas kilęs iš žodžio „vytis“ (persekioti). Taigi Lietuvos herbe kalaviją iškėlęs valdovas veja iš krašto priešus. Prisiminus, kaip ilgai ir sunkiai Lietuva kovojo dėl savo nepriklausomybės, tampa akivaizdu, kad herbo siužetas labai taikliai nusako mūsų krašto istoriją ir pagrindinį siekį – Lietuva nori būti laisva, nepriklausoma. 

Kiekvienam herbui svarbus jo aprašymas. Vyčio kompozicija ir spalvos beveik nepakito nuo XV a. Lietuvos heraldikos komisija šiandienį Vytį aprašo šitaip: „herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties – mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai – mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai – auksiniai.“ Dabartinių herbo versijų autoriai – Juozas Zikaras ir Arvydas Každailis.

Istorikai teigia, kad pirmasis Vytį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėjo naudoti kunigaikštis Algirdas. Vėliau šis herbas tapo ne tik Gediminaičių dinastijos, bet ir visos valstybės simboliu. XVI a., kai Lietuva ir Lenkija sudarė Abiejų Tautų Respubliką, bendrame herbe Vytis vaizduotas šalia Lenkijos simbolio Erelio. Kai XVIII a. Lietuvą okupavo carinės Rusijos imperija, Vytis atsidūrė ir Rusijos imperijos herbe kaip ženklas, kad Lietuva yra Rusijos imperijos provincija. O 1863 m. sukilimo herbe Vytis naudotas kaip pasipriešinimo Rusijai simbolis.

Nors Vyčio vardas ne kartą keitėsi, jis visuomet išlaikė priešų vijimo, vaikymo reikšmę. Seniausias Lietuvos herbo pavadinimas slaviškas – „pagaunė“. XVI a. lietuvišką herbą su raiteliu vadino žemaitiškos kilmės žodžiais „waykitoias“ (vaikytojas) ir „waykimas“ (vaikymas). Vyčio vardą herbui XIX a. viduryje pasiūlė Simonas Daukantas. 

Nors 1918 m. Vytis pasirinktas Lietuvos herbu, 1940 m., kai Lietuvą okupavo sovietinė Rusija, šalies herbas vėl pakeistas. Lietuva pervadinta į Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką, o jos herbu tapo ąžuolo šakų ir javų varpų vainikas su tekančia saule, kūju bei pjautuvu. 1990 m., atkūrus Lietuvos Respubliką, Vytis vėl tapo jos herbu.