Žymiausias Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas

Klausykitės šio teksto:

Vargu ar Lietuvoje yra bent vienas, nesilankęs Tado Ivanausko zoologijos muziejuje ar kartu su bendraminčiais gamtininko įkurtame Kauno zoologijos sode. T. Ivanausko muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis zoologijos muziejus Baltijos šalyse. Į jį iš įvairių Lietuvos kampelių nuolat vyksta mokinių ekskursijos, apie apsilankymą muziejuje primena nuotraukos šalia egzotiškų roplių ir paukščių iškamšų. T. Ivanauskas taip pat įkūrė Ventės rago paukščių žiedavimo stotį, 1937 m. įsteigė Žuvinto rezervatą. Be to, parašė ne vieną knygą apie gamtą, kartu su žmona Honorata Paškauskaite organizavo gamtos saugojimo akcijas, kurios XX a. pirmaisiais dešimtmečiais buvo visiška naujiena. Ne mažiau įspūdinga ir T. Ivanausko gyvenimo istorija: aukšta kilmė, tarptautinis išsilavinimas ir detektyvas, kur ir kada įgijo mokslų daktaro laipsnį. 

T. Ivanauskas gimė 1882 m. Lebiodkos dvare dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Būsimojo mokslininko tėvai – bajorai Leonardas Ivanauskas ir Jadvyga Reichel. Vaikystės namuose kalbėta lenkiškai, gudiškai, prancūziškai, bet ne lietuviškai. Lietuvių kalbos T. Ivanauskas pradėjo mokytis 1903 m. studijuodamas gamtos mokslus Sankt Peterburgo universitete. Prisiminimuose teigia, kad būtent tuomet ir pasirinko būti lietuviu. 

T. Ivanauskui didelę įtaką darė tėvas. Būtent jis berniuką supažindino su taksidermija – gyvūnų iškamšų gaminimu. Pasakojama, kad dešimtmetis Tadas pagamino 100 paukščių iškamšų. Tuomet tėvas užsakė specialią iškamšoms skirtą spintą ir kolekciją abu padovanojo Vosyliškių mokyklai. 

Gamtos mokslus T. Ivanauskas studijavo ne tik Peterburge, bet ir Sorbonos universitete Paryžiuje. 1910 m. Peterburge įkūrė pažangią įmonę – gamtos mokslų laboratoriją „Zootom“. Šiandien tokia įmonė būtų vadinama startuoliu: „Zootom“ gamino zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. Peterburge T. Ivanauskas sutiko ir būsimą žmoną, gamtos mylėtoją H. Paškauskaitę. Susituokusi pora grįžo į Lietuvą ir 1919 m. atidarė mokyklą Varėnos rajone. Deja, mokykla buvo uždaryta lenkų armijai okupavus Vilnių. Vis dėlto negandos mokslininko nesužlugdė: įsikūręs Kaune pradėjo aktyvią mokslinę ir mokslo populiarinimo veiklą, kuri tęsėsi iki pat mirties 1970 m.

Nepaisant pagarbos ir pripažinimo, šiandien T. Ivanausko asmenybė sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, teigiama, kad karjeros aukštumų gamtininkas pasiekė ne tik dėl talento, bet ir dėl palankumo Lietuvą okupavusiai sovietų valdžiai. Yra abejonių ir dėl įgytų mokslo laipsnių: manoma, kad daktaro laipsnį T. Ivanauskas gavo ne už disertaciją (didelės apimties mokslo tiriamąjį darbą), o vos už kelis straipsnius. Vis dėlto negalima paneigti fakto, kad gamtininkas, biologas T. Ivanauskas išaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą – jis mokė ne tik pažinti gamtą, bet ir ja rūpintis.