Tyrinėjimas 2 | Žmogaus ir gamtos šalčio istorija
Perskaityk pateiktą informaciją ir pažymėk, kurie faktai, įvykiai yra susiję su pavaizduotų asmenybių gyvenimo istorijomis.
Holokaustas ir žmonių gyvybių gelbėjimas. Pati Ona Šimaitė (nuoroda į šimtuką) pasakojo – „žūsta vienas po kito mano geriausi prieteliai. Gėda gyventi, gėda turėti pastogę, gėda turėti galimybę nusiprausti ir t. t., kada tūkstančiai žmonių ne tik tokių minimalių galimybių nebeturi, bet kai Damoklo kardas kaba ant jų galvų, kada kiekvienas gali tyčiotis ir kankinti, kas netingi... Man dirbant universitete visi, pradedant rektoriumi, baigiant sargais, visi susirūpino žydų padėtimi.“
Ona Šimaitė (1894 m. sausio 6 d. Akmenėje – 1970 m. sausio 17 d. Cormeiles-en-Parisis senelių namuose prie Paryžiaus, Prancūzijoje) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėti žydus Antrojo pasaulinio karo metu.
Nuoroda: Ona Šimaitė - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
O. Šimaitė patekdavo į Vilnios getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir kitų daiktų, o išnešdavo vertingus istorinius ir literatūrinius dokumentus. 1944 m. naciai suėmė ir kankino O. Šimaitę. Po to ji buvo nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į koncentracijos stovyklą pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas, o Jeruzalėje auga O. Šimaitei skirtas medis.
Irena Veisaitė (1928 m. sausio 9 d. Kaune – 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniuje) – lietuvių literatūrologė, teatrologė, išgelbėta nuo sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metais. „O aš norėjau gyventi! Gyvenimas mane traukė. Tačiau privalėjau kažkaip surasti jame savo vietą ir įsitvirtinti, susikurti gyvenimo tikslą ir prasmę.“ (Nuoroda: Prof. Irena Veisaitė: „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ - Bernardinai.lt)
“Išgyvenau holokaustą Lietuvoje, netekau visos savo šeimos – motinos, senelių, dėdžių, tetų, draugų. Buvau 2,5 metų įkalinta Kauno gete, likau gyva, nes mane, rizikuodami savo ir šeimos gyvybe, gelbėjo lietuviai. Viena mano gelbėtojų tapo ir mano antrąja motina. Tai ponia Stefanija Ladigienė. Aš likau jos šeimoje ir po karo, kol ji 1946 m. pati nepateko į gulagą.”
Sofija Binkienė - 1902 09 24 Balsiuose (Pakruojo r.) – 1984 04 05 Vilniuje], žurnalistė, vertėja. Karo metais kartu su šeima savo bute (dab. Vydūno al. 45) slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai vokiečių okupacijos metais neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.
Nuoroda: Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas (kvb.lt)
Matilda Olkinaitė. „Tris savaitės negalėjau užmigti, – prisimena I. Veisaitė. – Mane kamavo sąžinė, kad štai tokia talentinga mergina buvo sunaikinta, o aš likau gyva.“
Matilda Olkinaitė (1922–1941) – jauna Lietuvos žydų poetė, kūrusi lietuvių kalba, nužudyta netoli savo gimtųjų namų Panemunėlyje Holokausto metu.
Nuoroda: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (llti.lt)
Chackelis Lemchenas (1904 m. balandžio 21 d. Papilė – 2001 m. lapkričio 11 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, J. Jablonskio mokinys. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Mokytojavo Ukmergės, Kauno, Šiaulių gimnazijose. 1941–1945 m. nacių kalintas Kauno gete ir koncentracijos stovykloje. Nors jam pavyko išgyventi, nacių okupacijos metais buvo nužudyti du mažamečiai jo sūnūs ir kiti šeimos nariais. 1949–1975 m. dirbo leidyklos „Mintis“, 1975–1980 m. leidyklos „Mokslas“ redaktoriumi, visą gyvenimą paskyrė lietuvių kalbos puoselėjimui.
*Papildomos nuorodos: Spektaklis „Nutildytos mūzos“: Spektaklis „Nutildytos mūzos“ - YouTube
