Lietuvių kalba

Tyrinėjimas 1 | Kas tie, kurie lietuvių kalbą kūrė, saugojo, keičia?

Susitikimas su kalbininkais. Kviečiame Tave susipažinti su kalbininkais, kurie siekė saugoti, kurti, o taip pat ir keisti lietuvių kalbą. Pateiktiems kabininkams priskirk tinkamus teiginius. Norėdamas(-a) sėkmingai atlikti užduotį, atsidaryk pateiktas nuorodas ir susipažink su jose esančia informacija.

- D. Kleinas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/310

- Mikalojus Daukša: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/846

- Simonas Stanevičius: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/983

- Laurynas Ivinskis: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1044

- Antanas Baranauskas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1032

- Jonas Jablonskis: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/374

- Motiejus Valančius: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1092

- Kazimieras Būga: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1222

- Jonas Basanavičius: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1035

- Simonas Daukantas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1041

- Jonas Bretkūnas: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LD00/Albinas_Jovai%C5%A1as._Jonas_Bretk%C5%ABnas.LD0300A.pdf

- Kazimieras Jaunius: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/349

2/13

Kalbininkui skirtas ąžuolas 1999 metais paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu

Išleido kūrinį „Žemaičių šlovė“

Lenkiškoji – „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, – raginanti lietuvius puoselėti gimtąją kalbą, didžiuotis savo tautybe

1599 m. Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje buvo išleista ir „Postilė“

Ilsėjosi ir dirbo ąžuolo kamiene

1595 m. išspausdintas “Katekizmas” tapo ir pirmąja išlikusia LDK spausdinta knyga, kuri skirta vaikams mokyti, supažindinti su katalikų tikėjimo tiesomis.

XVI a. įvedė nosines raides, žymėjo kirtį

4/13

Lietuvos Ezopas, nes pasakėčiose naudojo senovės graikų klasiko Ezopo motyvus

Svarbiausios pasakėčios: „Aitvarai“, „Arklys ir meška“

Kartu su Kristijonu Donelaičiu parengė pasakėčių rinkinį “Šešios pasakos” (Szeszes pasakas)

Buvo Žemaičių sąjūdžio lyderis

1737 m. Vilniuje išspausdinta lietuvių kalbos gramatika, pavadinta „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos arba žemaitiškos“

Tyrinėjo tarmes

Parengė liaudies dainų rinkinį “Dainos žemaičių”

Išleido kūrinį „Žemaičių šlovė“

Pasakėčių dalį rinkinyje užbaigia odė „Šlovė žemaičių“, kurioje džiaugiamasi Vilniaus universitete susibūrusiais žemaičiais, užsidegusiais „gera tėviškei daryti“

6/13

Sukūrė matematikos, daugiausia geometrijos terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus kampas ir kt.)

Teko pirmajam kurti lietuviškus gramatikos terminus: balsis, būdvardis, dvibalsis, skaitvardis, taisyklė, žodynas, raidė, sakinys, rašyba, tarmė

Seinų vyskupas, pirmasis Seinų katedroje prabilęs lietuviškai

Pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės

Buvo Žemaičių sąjūdžio lyderis

Bandė sukurti tokį rašybos modelį, kuris leistų tekstą perskaityti įvairiomis tarmėmis

Poema „Anykščių šilelis“ įrodė, kad lietuvių kalba ne tik skambi ir graži, turtinga, bet ir tinkanti poezijai, patiems gražiausiems vaizdiniams apibūdinti

Dvasininkas, poetas ir kalbos tyrinėtojas

7/13

Visą savo gyvenimą kovojo su lietuvių bendrinės kalbos negerovėmis

1928 m. gegužės 15 d. už nuopelnus buvo apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu

Vadinamas „Tautos Patriarchu“

Šio kalbininko dėka buvo atsisakyta šių netaisyklingų konstrukcijų: laikraštis eina vieną kartą ant savaitės (= sykį per savaitę); knyga spausdinama prigimtoje kalboje (= spausdinama gimtąja kalba)

Tyrinėjo tarmes

Tyrinėjo senąją lietuvių mitologiją

1922 m. pasirodė Lietuvių kalbos gramatika

Sukūrė žodžius: pirmadienis, antradienis, ateitis, praeitis, degtukas, atvirukas, pieštukas, vienaskaita, daugiskaita, valstietis, tautietis, šviesuolis, tamsuolis, pažanga

1919 m. išleista jo „Lietuvių kalbos gramatika“

8/13

Caro valdžiai uždraudus spaudą lotyniškais spaudmenimis, jis suorganizavo slaptą lietuviškų knygų spausdinimą Rytų Prūsijoje

Rūpinosi tautos raštingumu, todėl iki 1863–1864 m. sukilimo Žemaičių vyskupystėje beveik nebuvo beraščių

„Vaikų knygele“ ir „Paaugusiųjų žmonių knygele“ įžengė į grožinės literatūros pasaulį

Ilsėjosi ir dirbo ąžuolo kamiene

Blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės organizatorius

Buvo Žemaičių sąjūdžio lyderis

Suteikė pradžią XIX a. tautos ir kalbos atgimimui

Studijavo Kauno kunigų seminarijoje

9/13

Atsidavimas lietuvių kalbos žodyno leidimui palaužė kalbininko sveikatą

Studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“ (1911) nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas: Mindaugas, Vaišvilkas, Vytautas, Traidenis, Vytenis, Lengvenis, Jogaila, Švitrigaila ir kt., kurios vartojamos iki šiol

Sukaupė apie 617 000 lapelių su lietuvių kalbos faktais

Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ sumanytojas ir rengėjas

Buvo Žemaičių sąjūdžio lyderis

Įtvirtino žodžius, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (boba, labas, liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios)

1900 m. „Tėvynės sarge“ išspausdino pirmąją publikaciją „Genys margas, o lietuviszka raszyba dar margesnė“

Profesoriavo Permės, Tomsko ir Kauno universitetuose

10/13

Lietuvos visuomenės veikėjo vardu pavadinta viena didžiausių Palangos gatvių

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras

Be švietėjiškos veiklos visą gyvenimą sėkmingai vertėsi medicinine praktika

Vadinamas „Tautos Patriarchu“

Kūrybinis palikimas – aštuonių tomų Biblijos rankraštis (1579-1590)

1927 m. vasario 16 d., kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, 18 val. 50 min. jis mirė

1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą

Pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius

11/13

Anksčiau nei Jonas Basanavičius ir Jonas Jablonskis paruošė lietuviško kalbamokslio knygelę, išleido „Abėcėlę“, vadovėlius, knygutes vaikams

1822 m. parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“

Savo istoriniuose darbuose perteikė pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes: tėvynės gynimo pareigą, rūpinimąsi viešaisiais valstybės reikalais, stiprų ryšį su LDK istorija

Lietuvos aikštė, esanti Vilniuje, Vilniaus senamiestyje. Čia stovi Lietuvos Respublikos prezidentūra, joje įsikūrusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Aikštė pavadinta istoriko (1793–1864) vardu

Pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras

Parašytoje abėcėlėje vaikams pirmasis skiemenuotas žodis yra „Do-ry-bė“

12/13

Pirmoji lietuviška maldaknygė „Kollectas“

1591 m. išleido dviejų dalių lietuviškų pamokslų rinkinį „Postilla“

Kūrybinis palikimas – aštuonių tomų Biblijos rankraštis (1579-1590)

Laikomas lietuvių periodinės spaudos pradininku

Studijavo teologiją Karaliaučiuje, vėliau Vitenbergo universitete

Buvo vienas žymiausių XVI a. Mažosios Lietuvos rašytojų, laikomas lietuvių raštijos ir lietuviškos religinės literatūros pradininku

Iš pradžių dirbo liuteronų kunigu Labguvoje, vėliau Karaliaučiaus lietuvių ir lenkų parapijos kunigu

13/13

1892 m. dėl per didelio domėjimosi kalbos tyrimais turėjo paaukoti dvasininko kelią, nes iš Kauno kunigų seminarijos buvo atleistas

Lietuvių kalbotyroje įsigalėjo kai kurie vartoti terminai: prokalbė, priegaidė, priesaga, priešdėlis, kamienas, daiktavardis, veiksmažodis, linksnis, asmuo, dalyvis, prieveiksmis

Nuo 1880 m. buvo Kunigų seminarijos lotynų ir lietuvių kalbų, katekizmo dėstytojas

1911 m. išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“, kurią 1916 m. išvertė į rusų kalbą. Tas vertimas iki šiol tebėra svarbus šaltinis, iš kurio užsieniečiai semiasi žinių apie lietuvių kalbą

Pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės

Domėjosi lietuvių kalbos ryšiais su kitomis indoeuropiečių kalbomis

Tyrinėjo senąją lietuvių mitologiją

Studijavo Kauno kunigų seminarijoje

Užduotys

Tyrinėjimas 1